Tamsiausiame tunelio gale atsirado šviesa

Du Draugeliai

Pramerkusi sunkius akių vokus, prieš save išvydau, skaniai miegančia Ele. Nusišypsojau, ji atrodė tarsi angeliukas, bet siaubingai dvokė alkoholiu. Atsikėlus, pasiražiau, apsimoviau šalimais padėta Elės chalatą. Lipdama laiptais į apačia, meldžiau Dieva, kad nesutikčiau Elės tėvų. Įsmukusi į virtuve, prisipyliai pilna stikline vandens. Godžiai begeriant, į virtuve įšlepsėjo užsimiegojas Nojus. Jis vilkėjo tik trenigines kelnes. Tad akivaizdžiai mano ištvirkusios akys, pradėjo slankiot po jo nuoga krūtine. Jis tūrėjo laaabai gražų ’six pack’ą’. Pastebėjas, kad jį nužiūrinėju - sukikeno.

- Oj tu Karena, Karena,- juokdamasis tarė. Negaliu patikėt, gal jis gėjus?

- Tu gėjus?- iš mano lūpų prasprūdo žodžiai kurių tikrai nebūčiau ištarus. Prikandau lūpa ir pradėjau žvalgytis po virtuve. Keleta minučių stojo mirtina tyla, bet poto pasigirdo įsteriškas juokas. Jis tiek juokėsi, kad netgi ant žemės nukrito. Žvelgiau į jį nesuprantančiu žvilgsniu. Nemačiau nieko, iš ko būtu galima pasijuokti. Pagaliau pastebėjas mano nesuprantantį žvilgsnį. Nustojo juoktis, pasikėlės nuo grindų ir nusivalė juoko ašaras.

- Drugeli, aš tikrai nesu gėjus,- vis dar kikendamas kalbėjo Nojus. Tada aš tikrai nieko nesuprantu. Nei vienas vaikinas nėra siūlias man draugystes. - Jei aš tavim nesidomiu, tai nereiškia, kad esu gėjus. Tik neįsižeisk. Tu esi labai graži, bet mano principai, neleidžia paminti draugystes.- tarsi perskaitydamas mano mintis. Nojus atsakė į mano klausimą. Nesupratau, kokia dar draugyste?

- Kaip suprasti, principai neleidžia paminti draugystes?- pamėgdžiojau jo tartus žodžius.

- Na supranti, mes su Taileriu esam lyg ir geri draugai,- atsargei pasakė jis. Stovėjau apšalusi, tai va kodėl vakar jis nuvežė mane pas Tailerį. Jie buvo susitare.

- Tu,- bedžiau pirštu į jo krūtine.- Daugiau niekada, girdi niekada nedrįsk su manim kalbėtis. Aš tau daugiau nebe drauge,- apsisukus užbėgau laiptais į viršu ir su trenksmu uždariau Elės kambario duris.

- Ko šūkauji?- mieguistu balsu sušnibždėjo Elė. Priėjusi prie lovos, nutraukiau nuo jos kaldrą.

- Ar tu žinojai, kad tavo broliukas su Taileriu yra geri draugai?- ji kažką sumurmėjo ir apsivertė ant kito šono. Ištraukiau pagalvė iš po jos galvos. Sunkiai atsiduso ir atsisuko į mane.

- Taip žinojau, kad jie pažyst…

- Ir tu man nieko nesakiai!- kaip įsterike sušukau.

- Nepyk, aš nemaniau, kad tau taip svarbu,- prasikaltusiom akytėm pasižiūrėjo. Atsikėlusi, pasičiupau drabužius ir ruošiau eit į vonia,- Atsiprašau,- dar girdėjau jos balsą, bet užtrenkusi duris, patraukiau į vonia. Palindus po vėsia vandens srove, nusiraminau. Nors pykti ant Nojaus yra nesamonė, bet ir jis pasielgė nesąžiningai. Galėjo pasakyt, kad pažįsta Tailerį ir, kad veža mane pas jį.

Išlipusi iš vonios, apsivyniojau rankšluostį aplink kūną. Atsistojau priešais veidrodį, į mane žvelgė visai kitokia mergina, negu kurią anksčiau pažinojau. Kažkas joje buvo kitokio. Akys. Tos akys buvo labai keistos. Jos tarsi spindėjo, jose galėjai įžvelgti mažus spinduliukus. Nebeliko tos savimi pasitikinčios merginos, kuriai niekas nerūpėjo. Aš nenoriu būt pažeidžiama.

- Karena, tu dar ilgai?- uždurų išgirdau Elės balsą. Greitai apsirengusi, atidariau duris.

- Nesijaudink aš nepykstu,- nusišypsojau jai. Nuėjusi į jos kambarį pasičiupau rankinę.- Aš jau eisiu, vėliau paskambinsiu,- stabtelėjus pakštelėjau jai į skruostą ir nuskubėjau laiptais į apačia. Apsiaviau batus ir išėjau pro duris.

Patiko (11)

Rodyk draugams

Parašė littlelady 2012-02-22 20:58
Įrašo kategorijos: Be temos.